,,Sakau jaunam žmogui: pažiūrėk, štai nauja žvaigždė, galaktika, neutroninė žvaigždė, atitolusi per 100 milijonų šviesmečių. O juk anie protonai, elektronai, neutronai, mezonai yra identiški su tais, iš kurių susideda šis mikrofonas. Identiškumas pašalina tikimybę. Tai, kas yra identiška, nereikalauja įtikėjimo. Taigi už šios erdvės egzistuoja priažastis, kuri atatinkamai suformavo šią būtį. Ta priežastis - tai Dievas."
Kalbant mokslo kalba, egzistuoja būtis, kuri tarpusavy atitolusius dalykus padaro identiškais. O visatoje identiškų dalelių yra 10 pakelta iki 85-os galybės. [...] Taigi, ar pratęsime galaktikos giesmę?
Jeigu būčiau Pranciškumi iš Asyžiaus, pasakyčiau: ,,beribių galaktikų platybės, šlovinkit mano Viešpatį, nes jis visagalis ir geras. Atomai, protonai, elektronai, paukščių giesmės, lapų ir oro šlamėjime, kurie esate pavaldūs žmogui, kaip maldą giedokite himną, kuris grįžta pas Dievą!"
Italų mokslininko Enriko Medi kalba